Liofilizacija – tai procesas kurio metu uogos, vaisiai ir daržovės yra džiovinamos šalčiu.
Džiovintos šaltyje gervuogės gaunamos iš pradžių jas užšaldant vakuumo kameroje, tuomet dideliame šaltyje (siekiančiame net -80°C) išdžiovinant. Liofilizacijos metu vanduo, esantis gervuogėse išgaruoja. Džiovintos šaltyje gervuogės tampa sausos ir labai lengvos. Liofilizuotos gervuogės yra apie 10 kartų lengvesnės nei šviežios gervuogės, tiksliau iš 1 kilogramo šviežių gervuogių išeina vos 100 gramų šaltyje džiovintų liofilizuotų gervuogių. Džiovinimas šalčiu – liofilizacija, nepakeičia gervuogių dydžio, formos, skonio ir kvapo, jie išlieka nepakitę.
Tad džiovintos šaltyje gervuogės lygiai taip pat kaip ir šviežios yra nepamainomas vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Šaltyje džiovintos uogos puikus pasirinkimas rudenį, žiemą ir pavasarį, kuomet organizmui ypač trūksta vitaminų ir mineralų.
Džiovintų šaltyje gervuogių maistinė vertė (100 g) - 1500 kJ/360 kcal: riebalų 7 g (iš jų sočiųjų 0 g), angliavandenių 43 g (iš jų cukrų 43 g), skaidulinių medžiagų 22 g, baltymų 8 g, druskos 0.1 g, organinės rūgšties 12 g.
Džiovintos šaltyje gervuogės visiškai natūralios, jose nėra pridėtinio cukraus. Liofilizuotos gervuogės puikus užkandis visiems: nuolat skubantiems kelyje, sėdintiems biure ar aktyviai sportuojantiems. Tai produktas ypač tinkantis vegetarams, veganams ir žaliavalgiams, raw mitybos šalininkams.

Erškėtiniu šeima (draskė, gervena, krūmuogė, krantuogė)
Paprastoji gervuogė – daugiametis krūmas. Stiebai dvimečiai, statūs arba šliaužiantys, iki 3m ilgio, tankiai dygliuoti. Lapai pražanginiai, trilapiai, stambiai dantytais kraštais, šviesiai žali, plaukuoti. Žiedai balti, kekėse. Vaisius – juodai mėlynos spalvos kaulavaisis.
Juodoji gervuogė Lietuvoje gan reta. Auga pamiškėse, upių ir ežerų pakrantėse, drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, pakelėse, daubose. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Uogos prinoksta liepos-rugpjūčio mėnesiais.
Gervuogės uogose yra vitamino C, B grupės vitaminų, karotino (jis organizme virsta vitaminu A). Medicinoje vartojami gervuogių vaisiai ir lapai. Lapai skinami vasaros pradžioje krūmui žydint, džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, pavėsyje. Uogos renkamos kai prisirpsta. Surinktos paskleidžiamos plonu sluoksniu ir apvytinamos atvirame ore, saulėje. Po to džiovinamos džiovykloje 50-60 C temperatūroje.
Prisirpusios uogos skatina žarnyno peristaltiką, todėl vartojamos kaip silpnas vidurius paleidžiantis vaistas. Neprisirpusios uogos vidurius kietina.
Gervuogės uogos ir lapai vartojami liaudies medicinoje. Džiovintų uogų nuoviro geriama organizmui stiprinti, nervams raminti. Lapų užpilas ir nuoviras skatina prakaitavimą, šlapimo išsiskyrimą, todėl vartojami nuo karščiavimo, šlapimo takų uždegimo. Dėl lapų nuoviro sutraukiančių savybių jo geriama nuo skrandžio, žarnyno kraujavimų. Jis gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai susmulkintos žaliavos užpilami 200ml vandens ir 30-40 minučių virinama ant lėtos ugnies. 15 minučių leidžiama nusistoti, pripilamas išgaravęs vandens kiekis, nukošiama. Geriama po 1-3 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną.
Jei kraujuoja dantenos, rekomenduotinas lapų užpilas: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos pilama į termosą ir užpilama 200ml. verdančio vandens. Laikoma 4 valandas retkarčiais pamaišant. Burnos ertmė skalaujama 3 kartus per dieną (paskutinysis skalavimas – prieš miegą). Gydymo trukmė 2-3 savaitės.
Apiplikintų lapų kompresais galima gydyti pūlines žaizdas.
Iš gervuogių uogų spaudžiamos sultys, verdamos uogienės, gaminami gaivinantys gėrimai.

Lietuviškos gervuogės - Paprastoji gervuogė

Vasaržalis dygliuotas krūmas. Stiebai dvimečiai, statūs arba šliaužiantys, įsišaknijantys, iki 3m. ilgio, apvalūs, žali, jauni su pilkai melsvomis apnašomis. Lapai dažniausiai trilapiai, raukšlėti, abipus žali, kiek plaukuoti. Žiedai stambūs, balti, kekėse. Žydi gegužės - rugpjūčio mėnesiais. Uogos ypatingo skonio, neatsiskiria nuo žiedsosčio; prinoksta liepos - rugpjūčio mėnesiais.

Lietuvoje nedaug paplitusi. Laukinė gervuogė auga upių ir ežerų pakrantėse, pakelėse, drėgnuose lapuočių ir mišriuose miškuose, kai kur sudaro nemažus, tankius sąžalynus. Dauginasi sėklomis ir įsišaknijančiais stiebais.

Vaisiuose yra 2,8-4,2% cukrų, 0,8% pektinų, 1,6-3,0% organinių rūgščių, vitaminų.

Mišriuose miškuose, mėlyniniuose pušynuose, ypač miškų aikštėse, kirtimuose, pamiškėse, krūmuose, dažnai kartu su paprastąja aviete, auga stačioji gervuogė.